| | Tarptautin konferencija Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 1927 m. Konkordato bei pal. Jurgio Matulaiio mirties 80 m. sukaktims paminti „Valstyb ir tradicins religijos: sutari istorija, reikm, perspektyvos“ rugsjo 11 d. prasidjo Lietuvos Respublikos prezidentroje. Konferencij reng, kaip ir kitus mintj sukaki renginius, LR Prezidento kanceliarija, LR Usienio reikal ministerija, LR Ambasada prie Šventojo Sosto, Šventojo Sosto nunciatra Lietuvoje, Lietuvos Vyskup Konferencija, Lietuvi katalik mokslo akademija, VDU Katalik teologijos fakultetas.Šia proga taip pat buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Valstyb ir tradicins religijos: sutari istorija, reikm, perspektyvos“, kurios metu aptarta, kuo pagrstos ir kaip vykdomos Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartys, Lietuvos valstybs sutari su kitomis tradicinmis religinmis bendruomenmis galimybs.
Renginyje dalyvavo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Vatikano valstybs sekretoriato sekretorius santykiams su valstybmis arkivyskupas Dominique‘as Mamberti, kardinolas Audrys Juozas Bakis, apatalikasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, vyskupai Jonas Kauneckas, Jonas Boruta SJ, Juozapas Matulaitis ir Rimantas Norvila, liuteron vyskupas Mindaugas Sabutis ir kit tradicini religini bendrij atsakingieji asmenys, Lietuvos vyriausybs nariai, parlamentarai, Konstitucinio teismo teisjai, akademins bendruomens atstovai.
Po Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tarto odio arkivyskupas Dominique‘as Mamberti perskait praneim, kuriame isamiai apibdino Šventojo Sosto kaip tarptautinio teisinio subjekto status, atskleid konkret sutari tarp Šventojo Sosto ir valstybi sudarymo mechanizm. Kardinolas Audrys Juozas Bakis nusak skirting 1927 m. Konkordato ir 2000 m. sutari dvasi. Liuteron vyskupas Mindaugas Sabutis pabr, jog analogikos sutartys reikalingos ir tradicinms religinms bendrijoms. Profesorius Gediminas Mesonis aptar vairius Banyios ir valstybs santykius, tvirtintus vairi ali konstitucijose. Per diskusij Lietuvos sentiki atstov, kaip ir liuteron vyskupas, irgi akcentavo teisini susitarim su valstybe btinyb, apgailestavo dl atgarsio tai stygiaus i valstybs puss. Lietuvos prezidento patarja dr. Irena Vaivilait paadjo tsti tokio pobdio susitikimus, kuriose bt aptariamos tradicini religini bendrij santyki su valstybe problemos.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir